Su laiku visi keičiasi, vieni į blogą pusią, kiti į gerą. Draugė jį laiko geriausiu, visada laikė ir laikys, nes tiek laiko pažįsta, tiek daug akimirkų ir gerų prisiminimų, bet kai mato, kad tas draugas su ją nesiskaito, kad ją pamiršo, kad pamiršo ką jai sakė, labiau brangina kitas drauges, jam jos svarbesnės, o tai draugei parašo iš reikalo arba kai kitos jam neparašo, ji pradeda abejoti, kad jam ji svarbi. Ir tai draugei nėra nė vieno žmogaus svarbesnio už tą draugą, nes ji tik juo pasitikėjo, pasakojo problemas, tik jis tas problemas žino, juk tas draugas apie ją žino daugiausiai iš visų, nes ji laikė jį geriausiu ir visada juo tik juo pasitikėjo, bet jis nuo jos nusigrežė dėl pavydo, pavydo kitam draugui manydamas, kad jis jai geresnis už jį, nors aip nėra. jis leido jei suprasti tai, kad negalima turėti kitų draugų tik jį vieną. Jai plyšo širdis, iš skausmo, ji verkė, verkė dėl geriausio draugo, bet jam tai nesvarbu, nesvarbu ką ji jaučia, nes jis pasikeitė, jo širdis užšalo. Ji nieko nesakė kai jam buvo ir ji geriausia draugė ir kita draugė, o jis.. Kai pasitaikė proga pasakė "adjos amigo" tai draugei buvo dvigubai skaudu, nes dar kentėjo dėl vaikino. Juk tikri draugai nenusigręžia sunkiausia minutę, o jis nusigręžė nors ji jį laikė geriausiu ir tikriausiu draugu. Praėjo jau berods 3 dienelės, o jei vis skauda širdelė. Jai svarbu, kad tik tam draugui būtų gerai. Ji niekada jo nepamirš ir jai jis visada bus svarbus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą