Kartu ir gyvenimą, nes su lig kiekvienu savo veiksmu, gyvenimą kreipiame atitinkama linkme.

Kartu ir gyvenimą, nes su lig kiekvienu savo veiksmu, gyvenimą kreipiame atitinkama linkme.

Ir kaip dažnai būna, kad atsisėdu tamsiame šiltame kambaryje, pasiremiu rankomis galvą ir vienintelis dalykas kurį galiu jausti, tai ta  melancholiška nostaligiška muzika, įsismelkusi į menkiausią mano kambario kertelę. Kartais mintyse pralekia prisiminimų nuotrupos, tuomet suprantu, kas ištikrųjų gyvenime man teikia reikšmę. Paprastai apie tokius dalykus negalvoju, jie būna užmiršti, ir iškyla tik tomis susikaupimo, liūdesio akimirkomis. Tie prisiminimai tikriausi. Nors kartais jie būna skaudūs, tuomet stipriai užsimerkiu, tarsi bandydama juos išvaikyti. Tačiau jie prasmingi.

Gali atrodyti, tarsi šnekėčiau apie labiausiai į pesimizmą įnikusį žmogų. Bet aš žinau, kiek daug stiprybės galima įgauti po tokių akimirkų, kai viskas atrodo beprasmiška ir nėra jėgų jokiem svarbiem dalykam. Tada užsispiri, nusprendi, kad prasmė yra ir tu ją surasi. Tai tarsi naujas oro gurkšnis, kuriuo galima gyventi. Iki kitos tokios akimirkos..

Žmonių gyvenimai susideda iš nuolydžių ir pakilimų. Ir nei viena negalėtų egzistuoti be kito. Vien džiaugmas, niekada nebūtų toks tikras, jei nepajustume ir liūdesio akimirkų. Ir aš po tokios akimirkos vėl į viską žiūriu kitaip. Eilinį kartą pabudau. Vėl įkvėpiau gaivaus oro į visą save ir vėl esu pasiruošusi viskam..

http://www.youtube.com/watch?v=hAwO1ka0gcA