Žinai, ką? Mylėk mane ne už tai, kad esu užsispyrusi kaip ožka, o už tai, kad siekiu savo tikslo ir kažkada vienas iš jų buvai tu. Mylėk ne už tai, kad greit supykstu, o už tai, kad lengvai atleidžiu. Ne už tai, kad garsiai ir kartais be reikalo rėkiu, bet už tai, kad bent turiu tau ką pasakyti. Mylėk ne už tai, kad retai pabučiuoju, bet už tai, kad bučiuoju labai saldžiai ir ilgai, ne už tai, kad retai pavyksta susitikti, o užtai, kad susitikus be galo stipriai apkabinu. Mylėk ne už gražias mano akis, bet už jų spindesį, kai žiūriu į tave, ne už saldžias lūpas, bet už žavią šypseną. Ne už tai, kad mano plaukai švelniausi pasaulyje, o už tai, kad tik nuo tavo rankų jie nesielektrina. Ir ne už tai, kad iš minios pasirinkau tave, o už tai, kad nenuleisdama rankų ir nepasiduodama tavęs siekiau. Ir žinai, mylėk net ne už tai, kad aš tave myliu, bet už tai kad iš vis esu. Ir esu tik tavo.. :*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą